- pramanytas
- pramanýtas, pramanýta bdv. Pramanýta istòrija.
.
.
pramanyta — pramanýtas, pramanýta bdv. Pramanýta istòrija … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pramanyti — 1. tr., intr. DP474, SD141,297,415, R, K išgalvoti tai, ko iš tikrųjų nėra: Tėvulis kalba, kad laumę vyrai pramanė moterims gąsdinti V.Krėv. Pramanė, kad tas žmogus kreivas Tsk. O jie sakė, jie pramanė mane ilgai miegant JV186. Tu sakei mane,… … Dictionary of the Lithuanian Language
atitarti — atitar̃ti, atìtaria, atìtarė 1. tr. reikiamai ištarti: Tik fonetinis pasiruošimas įgalina tikriau suvokti svetimos kalbos garsinę lytį ir tiksliai atitarti jos garsus EncVIII410. 2. tr., intr. J, KŽ, Lnkv, Ul atsakyti: Jam žodį pasakyk – jis… … Dictionary of the Lithuanian Language
atloti — 1. intr. lojant artėti, atbėgti: Šunys, girdžiu, atloja atloja Pc. Kieno tenai šuva atloja? Kad nebūt pasiutęs! Ėr. Prie upelio vos prėjęs jau išgirdo skalikus karštoms pėdoms atlojant Jrk35. 2. tr. lojimu atvaryti, atlydėti: Atlo[ja] šuo kaži ką … Dictionary of the Lithuanian Language
fikcija — fìkcija sf. (1) TrpŽ neatitinkantis tikrovės, nesamas, pramanytas dalykas, pramanas … Dictionary of the Lithuanian Language
fiktyvus — fiktyvùs, ì adj. (4) TrpŽ netikras, pramanytas. fiktyviaĩ adv. DŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
gaištuvėlis — gaištuvė̃lis sm. (2) 1. senas, sudžiūvęs žmogus: Nor jau gaištuvė̃lis, o smerties vis tiek bijo Kb. 2. pramanytas, tariamas daiktas, kurio siųsdavo per Užgavėnes parnešti, norėdami pasijuokti iš ko, arba klausdavo atėjusio, duodami suprasti, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvaistijimas — sm. (1) → išvaistyti: Tatai, ką darote, ne tikrasis, bet pramanytas gailėjimas nuodėmių, kuris išeit ne ant išvaistijimo jūsų, bet ant didesnės gėdos DP198. vaistijimas; apvaistijimas; išvaistijimas … Dictionary of the Lithuanian Language
oras — 1 oras sm. (3) Gs, oras (1) Srv, Šl, Slnt, õras (4) Lp; SD285, R 1. dujos, supančios žemę; atmosfera: Oras – tai plaučių maistas rš. Po lytaus oras toks grynas, tep lengva kvėpuot Plv. Oras net kvepia lietum Šd. Bet mirštantysis gulėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
pamėklė — pamėklė̃ sf. (3b) Vl, pamė̃klė (2) 1. šmėkla, vaiduoklis, baidyklė: Pasirodė pamėklė̃, t. y. šmėkla, baidyklė, žmogysta, stovyla žmogaus J. Pamėklė̃ nugandino žmogų, regis, pastūmė jį, ir mirė iš to J. Po klevu pri kelio yra visokių pamė̃klių Brs … Dictionary of the Lithuanian Language